Penkiolika metų dirbu su moterimis. Ne tam, kad pakeisčiau jų veidus, — o tam, kad padėčiau iš naujo atpažinti save: tose, kurios užmiršo, kaip yra pabusti ramiai, lengvai, su šypsena.

Akademijoje sukūriau erdvę, kurios pati ieškojau būdama dvidešimties — vietą, kur lėtumas yra pamatas, o kasdienė rutina — ne pareiga, o ritualas.